Lietuvių abėcėlė: 32 raidės ir kaip jas tarti

Lietuvių abėcėlėje yra 32 raidės. Ji lotyniška, bet be Q, W ir X ir su diakritiniais ženklais. Skaityti lietuviškai nesunku: dažniausiai kaip rašoma, taip ir tariama.

Visos raidės

Raidė	Kaip tarti	Pavyzdys
A a	[a]	namas — дім
Ą ą	ilgasis [a:]	ąžuolas — дуб
B b	[b]	bėgti — бігти
C c	[c], kaip ukr. „ц“	cukrus — цукор
Č č	[č], kaip ukr. „ч“	čia — тут
D d	[d]	diena — день
E e	platusis [e] — tarp [e] ir [a]	medis — дерево
Ę ę	ilgasis platusis [e:]	tęsti — продовжувати
Ė ė	ilgasis siaurasis [ė:]	upė — річка
F f	[f]	fotografija — фотографія
G g	[g], kaip ukr. „ґ“	galva — голова
H h	[h], kaip ukr. „г“	humoras — гумор
I i	trumpasis [i]	vilkas — вовк
Į į	ilgasis [i:]	įėjimas — вхід
Y y	ilgasis [i:] — kaip ir į	tyla — тиша
J j	[j], kaip ukr. „й“	jūra — море
K k	[k]	knyga — книжка
L l	[l]	laikas — час
M m	[m]	mama — мама
N n	[n]	naktis — ніч
O o	[o]: lietuviškuose žodžiuose ilgasis, tarptautiniuose — trumpasis	oras — погода, повітря
P p	[p]	pienas — молоко
R r	[r]	ranka — рука
S s	[s]	saulė — сонце
Š š	[š], kaip ukr. „ш“	šuo — собака
T t	[t]	tėvas — батько
U u	trumpasis [u]	tu — ти
Ų ų	ilgasis [u:]	knygų — книжок
Ū ū	ilgasis [u:] — kaip ir ų	sūnus — син
V v	[v]	vanduo — вода
Z z	[z]	zuikis — заєць
Ž ž	[ž], kaip ukr. „ж“	žmogus — людина

Raidės su „uodegėle“: ą, ę, į, ų

Kadaise šios raidės žymėjo nosinius garsus, todėl iki šiol vadinamos nosinėmis raidėmis. Dabartinėje tartyje nosinio garso nėra: tai tiesiog ilgieji balsiai. Ą tariama kaip ilgasis [a:], į — kaip ilgasis [i:].

Kam jas rašyti? Jos rodo, kaip kaitomas žodis. Pavyzdžiui, vienaskaitos galininko galūnėje visada yra nosinė raidė: knyga → matau knygą.

Ilgieji ir trumpieji balsiai

Lietuvių kalboje balsio ilgumas svarbus: nuo jo gali priklausyti žodžio reikšmė.

• Visada ilgieji: ą, ę, į, ų, ė, y, ū, taip pat ie ir uo.
• Visada trumpieji: i, u.
• A ir e priklauso nuo kirčio: kirčiuoti dažniausiai ilgieji, nekirčiuoti — visada trumpieji.
• O lietuviškuose žodžiuose ilgasis (lova, stovi), tarptautiniuose — trumpasis (atomas, kodas).

Nosinės ir nenosinės ilgosios balsės tariamos vienodai: ą = ilgasis a, į = y, ų = ū. Iš klausos nenustatysi, kurią rašyti, — tai rašybos dalykas.

Raidžių junginiai

Rašome	Tariame	Pavyzdys
ch	[ch], kaip ukr. „х“	choras — хор
dz	[dz] — vienas garsas	dzūkas — дзук
dž	[dž] — vienas garsas	džiaugsmas — радість

Dvibalsiai

Dvibalsis — du balsiai viename skiemenyje. Lietuviškuose žodžiuose jų yra keturi:

Dvibalsis	Pavyzdys
ai	laikas — час
au	draugas — друг
ei	eiti — іти
ui	muilas — мило

Ie ir uo — ypatingi. Jie tariami labai sklandžiai, tarsi vienas ilgasis balsis, be ribos tarp dėmenų: pienas, duona. Todėl jie priskiriami ilgiesiems balsiams.

Minkštieji priebalsiai

Priebalsis suminkštėja prieš e, ę, ė, i, į, y, ie: medis, tėvas, pienas.

Raidė i prieš a, ą, o, u, ų, ū, uo (taip pat prieš ai, au) atskirai netariama. Tai minkštumo ženklas: jis tik žymi ankstesnio priebalsio minkštumą, panašiai kaip ukrainiečių „я“ ir „ю“ po priebalsio.

Po tokios i balsis tariamas šiek tiek priekiau: a skamba beveik kaip e, o ai, au — kaip ei, eu.

Palyginkite

• čia — vienas skiemuo, skamba panašiai į [čė], ne [či-a].
• geria skamba beveik kaip gerę.
• kiaušinis (яйце) — po minkšto k dvibalsis au tariamas kaip [eu].

Dažnos klaidos

• Tarti y kaip ukrainiečių „и“. Lietuvių y — ilgasis [i:]: tyla.
• Tarti nosinį garsą raidėse ą, ę, į, ų. Nosinio garso nėra, yra tik ilgasis balsis.
• Tarti i atskiru skiemeniu žodžiuose čia, kiaušinis. Čia i tik žymi minkštumą, o a po jos skamba artimiau e.
• Tarti g kaip ukrainiečių „г“. Lietuvių g atitinka ukr. „ґ“, o ukrainiečių „г“ lietuviškai rašoma raide h.