Asmeniniai įvardžiai, savęs ir savo

Lygis A1Patikrinta 2026-11-03

Aš, tu, mes, jūs

Aš ir tu neturi giminės ir linksniuojami savitai: vienaskaitos ir daugiskaitos šaknys skirtingos, kaip ukrainiečių „я — ми“.

	aš	tu	mes	jūs
V.	aš	tu	mes	jūs
K.	manęs	tavęs	mūsų	jūsų
N.	man	tau	mums	jums
G.	mane	tave	mus	jus
Įn.	manimi	tavimi	mumis	jumis
Vt.	manyje	tavyje	mumyse	jumyse

Jis, ji, jie, jos

Jis ir ji turi giminę ir linksniuojami beveik kaip būdvardžiai. Daugiskaitoje yra atskiros vyriškosios (jie) ir moteriškosios (jos) giminės formos:

	jis	ji	jie	jos
V.	jis	ji	jie	jos
K.	jo	jos	jų	jų
N.	jam	jai	jiems	joms
G.	jį	ją	juos	jas
Įn.	juo	ja	jais	jomis
Vt.	jame	joje	juose	jose

Kaip ir daiktavardžių, mišriai grupei vartojama vyriškoji giminė: jie.

Dviskaita: mudu, mudvi

Dviem asmenims yra senosios dviskaitos formos: mudu, mudvi, judu, judvi, juodu, jiedvi. Jos vartojamos, bet neprivalomos — galima sakyti ir mes.

Savęs

Sangrąžinis įvardis savęs tinka visiems asmenims ir neturi vardininko:

K.	N.	G.	Įn.	Vt.
savęs	sau	save	savimi	savyje

Aš nepabėgsiu nuo savęs. Jis nepabėgs nuo savęs.

Kieno: mano, tavo, jo, jos

Priklausymą lietuvių kalboje rodo įvardžio kilmininkas. Šios formos nekaitomos:

aš	tu	jis	ji	mes	jūs	jie, jos
mano	tavo	jo	jos	mūsų	jūsų	jų

mano knyga, mano knygos, mano knygoje — „mano“ nekaitomas kartu su daiktavardžiu, kitaip nei ukrainiečių „моя, моєї, моїй“.

Svarbiausia taisyklė: savo

Jei savininkas — tas pats, kas atlieka veiksmą (veiksnys), vartojamas savo. 3 asmeniui (jis, ji, jie) tai privaloma: jo, jos, jų čia reikštų kitą asmenį. Su aš, tu taip pat dažniausiai sakoma savo.

Jei savininkas — kitas asmuo, vartojama jo, jos, jų:

Ji kalbėjo su savo broliu. — su savo pačios broliu.
Ji kalbėjo su jos broliu. — su kitos moters broliu.

Šaltiniai

Pranešti apie klaidą

Pavaišinti kūrėją kava