Būtasis dažninis laikas: dirbdavo, rašydavo

Lietuvių kalboje yra atskiras laikas pasikartojančiam praeities veiksmui — būtasis dažninis laikas. Ukrainiečių kalboje tai perteikiama žodžiais „бувало“, „часто“, „зазвичай“: Anksčiau berniukas dainuodavo.

Kaip daromas

Bendraties kamienas + -dav- + o kamieno būtojo laiko galūnės (kaip dirbo):

Asmuo	dirbti	rašyti
aš	dirbdavau	rašydavau
tu	dirbdavai	rašydavai
jis, ji	dirbdavo	rašydavo
mes	dirbdavome	rašydavome
jūs	dirbdavote	rašydavote
jie, jos	dirbdavo	rašydavo

Tai paprasčiausias būtasis laikas: tipas vienas visiems veiksmažodžiams, kamienas — iš bendraties. Sangrąžiniai: keistis → keisdavosi.

Kada vartojamas ir kada ne

Dažninis laikas vartojamas, kai veiksmas kartojosi neapibrėžtą skaičių kartų:

Pavyzdys

• Vaikystėje kiekvieną vasarą važiuodavome pas močiutę.
• Jo nuotaika keisdavosi kelis kartus per dieną.
• Jis dažnai lankydavosi muziejuje.

Jei nurodoma, kiek kartų veiksmas iš viso įvyko praeityje, reikia būtojo kartinio laiko:

• Jis jau kelis kartus lankėsi muziejuje.

Dažnos klaidos

• Vartoti -davo su tiksliu kartų skaičiumi praeityje: neteisingai: Jis tris kartus lankydavosi muziejuje. Taisyklingai: Jis tris kartus lankėsi.
• Imti ė kamieno galūnes: neteisingai: rašydavė. Dažninis laikas visada su -o: rašydavo.
• Daryti iš esamojo laiko kamieno: neteisingai: rašodavo. Iš bendraties: rašy-ti → rašydavo.