Žodžių tvarka ir beasmeniai sakiniai: Lyja. Man šalta.

Laisva žodžių tvarka

Lietuvių kalbos žodžių tvarka laisva: sintaksinius ryšius rodo galūnės. Neutralioji tvarka: veiksnys – tarinys – papildinys.

Pavyzdys

• Ugniagesiai pjausto nuvirtusius medžius.
• Rudenį paukščiai skrenda į pietus.

Egzistavimą reiškiančiuose sakiniuose tarinys dažnai eina pirmas: Atėjo ruduo.

Tema ir rema

Sakinys pradedamas tuo, kas žinoma (tema), baigiamas tuo, kas nauja (rema):

Pavyzdys

• Lapus šluoja saulė.
• Ką tik nušienautoje pievoje vaikštinėjo būrys gandrų.

Gramatiškai apibrėžta žodžių tvarka

Žodis	Vieta	Pavyzdys
prielinksnis	prieš linksniuojamą žodį	į mišką, už namo
neiginys ne	prieš neigiamą žodį	ne aš, ne kasdien
klausiamasis žodis, ar	klausimo pradžioje	Ar galėčiau tęsti? Kur visi pradingo?
derinamasis pažyminys	paprastai prieš pažymimąjį žodį	nespėtas nuvalyti sniegas
intensyvumo aplinkybė	prieš ypatybę	labai pavargęs, visai sudėvėti

Beasmeniai sakiniai

Beasmeniame sakinyje veiksnio nėra:

Tipas	Pavyzdys
gamtos reiškiniai	Lyja. Sninga. Temsta. Aušta.
būsena: naudininkas + bevardė giminė	Man šalta. Visiems buvo linksma.
skausmas	Visą vakarą galvą skauda.
sekasi, klojasi	Jam viskas puikiai sekasi.
galima, reikia, negalima + bendratis	Vaikams ten negalima žaisti.
įsakymas bendratimi	Nesižvalgyti!

Sakiniuose Aš liūdžiu ir Man liūdna prasmė ta pati, bet antruoju svarbesnė tampa pati būsena.

Dažnos klaidos

• Asmuo vardininku: neteisingai: Aš šaltas – tai „aš šalto būdo“. Apie pojūtį: Man šalta.
• Vyriškoji ar moteriškoji giminė vietoj bevardės: neteisingai: Man buvo linksmas. Taisyklingai: Man buvo linksma.